Kaip išsirinkti automatinį jungiklį..

..ir kam jie iš vis reikalingi?

Automatiniai jungikliai atlieka labai svarbią funkciją – saugo laidus nuo perkaitimo ir užsidegimo, o mus nuo gaisro (nuo sroves mus sauga nuotekių relė). Tai verta prisiminti, jei kiltų noras sutaupyti automatų sąskaita.

Paprastai žmonėms kyla keletas klausimų susijusių su automatais. Pavyzdžiui – ką reiškia tie raidės ir skaičiai ant jų? Kaip padaryti taip, kad iš pradžių atsijungtų automatas, kuris yra namuose, o tik po to tas, kuris toli lauke, o šiaip jau naktis, lyja ir eiti niekur nesinori?:) Kaip išsirinkti automatą namui ar ūkinėms patalpoms, etc.

Prieš atsakant į šiuos aktualius klausimus, svarbu būtų suprasti keletą labiau teorinių dalykų apie automatus.

Kaip veikia automatai?

Kaip jau minėjau, automatas saugo laidus nuo perkaitimo. Laidus šildo elektros srovė, kuri jais teka. Tai normalu. Kuo didesnė srovės galia, tuo stipriau kaista laidas. Jei srovė vienoda, tuomet kaista labiau tas laidas, kuris yra plonesnis.

Taip išeina, kad saugoti laidus reikia nuo per didelės srovės, kurios jie negali praleisti per save neįkaisdami. Logiškai kyla sekantis klausimas – iš kur gali atsirasti per didelė srovė? Taip atsitinka, kai:

1. Įvyksta trumpas sujungimas, kurio metu iškart atsiranda didžiulė srovė, nuo šimtų iki tūkstančių amperų. Nuo tokio galingumo srovės, laidai lydosi, o viskas kas aplink juos gali užsidegti – dega.
2. Įvyksta perkrova, t.y., kai per laidą teka didesnė srovė, negu leidžia jo storis, bet ne tokia didžiulė, kaip trumpo susjungimo metu. Pavyzdžiui, jei esant įprastam laidui, kurio skerspjūvis 2,5 kv.mm., vienu metu įjungti elektrinį virdulį, orkaitę ir kaitlentę – per jį tekės apytiksliai 39 amperų srovė. O paslėptas (pvz. užtinkuotas sienoje) toks kabelis neįkaisdamas gali praleisti tik 21 amperą. Beveik du kartus mažiau! Patikėkit, pasitaiko dar liūdniau sujungtų prietaisų. Laidai tokiu atveju kaista pamažu, priklausomai nuo to, kiek viršijamas leistinas laidų pralaidumas.

 Automatinio jungiklio įtaisas:

1. Elektromagnetinis išjungėjas
2. Ateinančios linijos kontaktas
3. Elektrinio lanko gesinimo įtaisas
4. Judantis kontaktas
5. Šiluminis išjungėjas

Taigi, automatai saugo nuo trumpo sujungimo ir perkrovos. Jų viduje esantys du išjungėjai suveikia kiekvienas tam tikru atveju:

1. Elektromagnetinis išjungėjas saugo nuo trumpo susjungimo. Jis suveikia beveik iškart, kai srovė, einanti per automatą viršija leistiną normą keletą kartų (kiek kartų priklauso nuo automato srovės charakteristikos arba klasės, bet apie tai vėliau).
2. Šiluminis išjungėjas saugo nuo ilgalaikių perkrovų. Kaip greitai jis suveiks, priklauso nuo to kiek viršijama apkrova ir jei viršijama nedaug, jis gali nesuveikti arba suveikti po keletos valandų.

Apžvelkime konkrečiau automatų skirtumus.

Ką reiškia žymėjimas?

Parduotuvės lentynose visų gamintojų automatai sužymėti vienodai – raidėmis (B, C, D) ir skaičiais (6, 10, 16, 25…). Skaičiumi žymima nominali srovė (tokia srovė, kurią automatas gali praleisti per save pastoviai ir be jokių pasekmių). Tai nėra srovė, nuo kurios jis išsijungia.

Raidė parodo automato srovės charakteristiką. Kaip tik nuo jos priklauso, kokiai srovei esant automatas išsijungs. Momentinis išsijungimas įvyks, kai automatu tekanti srovės viršys nominaliąją srovę:

• B – 3-5 kartus;
• С – 5-10 kartų;
• D – 10-15 kartų.

Pavyzdžiui, turime tris automatus, kurių nominali srovė – 16 amperų: – B16, C16 ir D16. Momentinis išjungimas kiekvienu atveju įvyks, jei srovė bus:

• В16 – 48…80А;
• С16 – 80…160А;
• D16 – 160…240А.

Tokiais atvejais suveiks elektromegnetinis išjungėjas.

Šiluminis išjungėjas pradės kaisti, kai srovė viršys nominaliają 1,2-1,5 karto ir suveiks tuo greičiau, kuo jautresnis (ir tiesiogine to žodžio prasme, karštesnis) automatas. Tikslesnį šiluminio išjungėjo suveikimo laiką galima sužinoti studijuojant konkretaus automato dokumentaciją ( jie šiek tiek skiriasi priklausomai nuo gamintojo).

Žinant kaip veikia automatai ir ką reiškia jų žymėjimas, reikėtų pereiti prie buitiškesnių klausimų, tarkim,

kaip išsirinkti automatą?

Dažniausiai mes neturime galimybės rinktis įvadinio automato, t.y., to, kuris stovi prieš skaitliuką – jį savo nuožiūra stato ESO. Jo pagalba ESO riboja išskiriamą galią ir garantuoja trumpojo sujungimo selektyvumą, kad jūsų tinkle įvykęs trumpas sujungimas neišjungtų visos paskirstymo linijos. Paprastai nuosavų namų kvartaluose ir daugiabučiuose būna montuojami automatai, su srovės charakteristika C.

Visa kita – mūsų pasirinkimas. Geriausia namų rozetėms ir apšvietimui naudoti automatus su charakteristika B.

Rozetėms puikiai tiks B 16 automatai. Didesnio nominalo statyti netikslinga, nes

• buitinės rozetės skirtos 16A srovei;
• 2,5 kvadrato paslėptas kabelis be pasekmių gali praleisti 21A srovę (realybėje – dar mažesnę).

Apšvietimui galima naudoti automatus B6-B10 (priklausomai nuo šviestuvų galingumo konkrečioje grupėje).

Išskirti reikėtų elektrinę kaitlentę ir elektrinę orkaitę – tai galingi prietaisai, kuriems reikia atskiro didesnio skersmes laido (nuo 4 kvandratinių mm) ir atskiro atitinkamo nominalo automato su charakteristika B.

Ūkinės paskirties statiniuose , kur gali būti jungiami įvairūs prietaisai su elektriniais varikliais, geriau rinktis automatus, kurių charakteristika C – C16. Naudojant automatus su dideniu nominalu, būtina pravesti storesnį kabelį (2,5 kv. mm ir didesnio skersmens) ir naudoti specialias rozetes (didesnei nei 16A nominaliai srovei).

Kaip padaryti taip, kad pirmas išsijungtų namie esantis automatas?

.. ir nereiktų bėgti į laukąJ

Įvykus trumpam sujungimui to nepavyks išvengti. Srovė trumpo sujungimo grandinėje bus vienoda visuose automatuose ir bus vienodai dielė – šimtai amperų. Tokiu atveju suveiks elektromagnetiniai išjungėjai, o kuris būtent iš jų bus pirmas pasakyti neįmanoma.

Galimybė išjungti automatus paeiliui yra vadinama selektyvumu. Selektyvumas čia reiškia, kad išjungiamas yra artimiausias apkrovai automatas, ir tik po to – sekantys. Kaip minėta anksčiau, dažniausiai įvade būna statomi paprasti automatai su charakteristika C, taigi, nepakeitus jo, užtikrinti selektyvumo nėra galimybių. Namie pastačius dubliuojantį mažesnio nominalo automatą, niekas nepasikeis – srovė bus tokia, kad vis tiek atsijungs bet kuris iš jų.

Tačiau gallime selektyvumą organizuoti apkrovos atveju, jei namie pastatysime automatą su charakteristika B. Tokiu atveju, esant perkrovai, pastarasis atsijungs garantuotai anksčiau, negu įvadinis automatas ant stulpo.

Pabaigai, belieka pridurti, kad pasirinkti automatus, kaip ir visus apsaugos įtaisus, rekomenduojama (ir, beje, atsieina pigiau!) projektavimo stadijoje. Geriau iškart padaryti viską teisingai ir vėliau nebijoti gaisro ar bereikalingo bėgiojimo prie skydelio.