Žemiškai apie įžeminimą

Kam įžeminimas reikalingas?

Apie bet kokį gyvybiškai svarbų dalyką reikia pradėti kalbėti nuo to, kokia yra jo paskirtis. Įžeminimas yra svarbus dalykas. Gyvybiškai. Nes pirminis įžeminimo tikslas – žmogaus gyvybės išsaugojimas. Skamba ganėtinai paprastai, bet ar įtikinamai?

Terminologinis nukrypimas.

Lietuviškai įžemintas laidininkas oficialioje terminologijoje vadinamas apsauginiu laidininku. Angliškai atitikmuo būtų „protective earthing (PE)“ – apsauginis įžeminimas. Tekste bus sutinkamas būtent toks lietuviškas vertinys, nes jis labiau atitinka termino esmę arba vartojama santrumpa PE. Liaudyje įprasta naudoti tiesiog žodį įžeminimas arba žemė. Visi šie terminai iš esmės reiškia tą patį.

Realybėje, atsitikus avarijai, įžeminimo dėka elektros srovė turi galimybę nutekėti į žemę per apsauginį įžeminimą ( PE), o ne per mūsų žmogiškąjį kūną.

Avariją galima suprasti kaip bet kokį elektros tinklo ar į ją įjungto elektrinio prietaiso gedimą. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite įprastą buitinę situaciją. Tarkim, jūs turite lyg ir normaliai veikiančią elektrinę viryklę, naudojatės ja ir apie jokias avarijas negalvojate. Tarkim, kad jos montavimo metu, truputį ne iki galo buvo prisuktas fazinis laidas prie viryklės gnybto. Dėl blogo kontakto ir apkrovos laidas pradėjo kaisti, o jo izoliacinė medžiaga – lydytis. Lydėsi ji pamažu, kol fazinis laidas ėmė ir susijungė su įžeminimo laidu. Vizualiai tai atrodo daugmaž taip:

Štai čia fazinis kontaktas užtikrintai artėja link nelabai gerų pasėkmių įrenginio vartotojui.

Taip visa tai atrodo blogiausiu atveju:

Iki raudonumo įkaitus sujungimui, iš pradžių gali sudegti izoliacija, o paskui visas netoliese esantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas.

Tarkim, įvyko fazinio laido ir įžeminimo sujungimas, ko pasekoje galimi du scenarijai:

• Jei įžeminimas pas jus buvo įrengtas ir suveikė tvarkingai, elektros srovė nutekės į „žemę“, o jūs, keliskart pabandę nesėkmingai įjungti viryklę, išsikviesite meistrą, kuris viską sutaisys tuo pačiu išgelbėdamas nuo galimo gaisro.
• Jeigu įžeminimas neįrengtas arba sugedęs, viryklės korpusu ims tekėti fazinė srovė. Pabandžius įjungti viryklę, elektros įtampa jau tekės ir jūsų kūnu…

Trumpiau tariant, įžeminimas padeda išgelbėti gyvybę kai sugenda naudojami prietaisai, o mes prisiliečiame prie elektros srovę praleidžiančių jų dalių (metalinių). Kad nebijotume viryklių, skalbimo mašinų ar šaldytuvų, mums turėtų būti savaime suprantama, kad ten, kur yra įvesta elektra, būtina įrengti ir įžeminimą.

Sekantis natūraliai kylantis klausimas:

Iš kur gauti „žemę“?

Jei jūs gyvenate daugiabutyje su atnaujintomis magistralinėmis linijomis, galite įžeminimą gauti iš elektros skydinės laiptinėje.

Jei gyvenate nuosavame name, būtina įsirengti pakartotinį įžeminimą.

Tai, kokiu būdu jį pasijungti, priklauso nuo naudojamos įžeminimo sistemos, apie kurias išsamiau galima pasiskaityti čia.

Įžeminimo įrengimas

Įžeminimą įrengti nėra labai sudėtinga, tačiau būtina viską atlikti teisingai.

Visų pirma, svarbu parinkti tinkamą vietą, kuri neturėtų būti:

•  per daug sausa (tai padidina grunto atsparumą laidumui);
• užtvindyta (įžeminimo konstrukcijos greitai surūdys);
• arti įprastų žmonių takų (kai kuriais atvejais, aplink įžeminimo kontūrą gali susiformuoti pavojinga žingsnio įtampa);
• toli nuo pagrindinio įvadinio/paskirstymo elektros skaitiklio (kuo trumpesnė trasa iki įžeminimo, tuo geriau).

Išrinkus tinkamą vietą, būtina atkasti 50 cm gylio tranšėją tokiu būdu, kad:

• Įžeminimo vietoje susidarytų lygiašonis trikampis, kurio viena kraštinė 1,5-3 m.;
• Nuo vieno iš trikapio kampų iki skydelio/vietos, kur įvadas įeina į pastatą būtų trumpiausias atstumas.

Įžeminimo įrengimui būtinas medžiagas galima įsigyti paruoštas naudojimui (būna pirkti sukomplektuotas rinkinys arba atskiros dalys). Taip pat galima panaudoti tinkamus metalinius konstruktyvus (strypus arba kampuočius) ir pasigaminti reikiamą komplektą patiems. Pasirinkus pastarąjį būdą, prireiks:

• 3 vnt. po 2-3 metrus ilgio 18mm diametro metalinių strypų arba 50х50х4 mm kampuočių;
• 40 х4 mm metalinės juostos. Juostos ilgis turi būti toks, kad ja galima būtų sujungti atkasto trikampio kampus ir užtektų nutiesti iki įvado į paskirstymo skydelį.

Tuomet laukia pats veiksmas:

• Trikampio kampuose perforatoriaus, kūjo ir panašu įrankių pagalba sukalami metaliniai strypai/kampuočiai taip, kad liktų styroti 15-20 cm galai prie kurių būtų patogu privirinti metalinę juostą;
• Juostos pagalba sujungiami strypai. Juosta suvirinama taip, kad būtų orientuota vertikaliai;
• Nuo vieno iš trikampio kampų tokia pati juosta nutiesiama iki įvado į paskirstymo skydelį;
• Juosta pritvirtinama prie ko nors stacionaraus (namo sienos, stulpo), o prie jos varžtu prisukamas 10-16 kv. mm. varinis laidas, einantis į skydelį.

Turėtų gautis kažkas panašaus:

Derėtų turėti omenyje, kad jei pastatai sklype vienas nuo kito nutolę daugiau nei 20 metrų, reikėtų prie kiekvieno iš jų įrengti atskirą įžeminimą, kuriuos tarpusavyje galima (bet nėra būtina) sujungti variniu (mažiausiai 10-16 kv.mm) laidu.

Patikrinimas

Prieš užkasant gautą metalinę konstrukciją, reikia patikrinti įžeminimo varžą. Tai galima padaryti išsikvietus specialistą su tinkamu prietaisu. Tai patikimiausias ir primygtinai rekomenduojamas būdas. Kitas būdas, buitiniu būdu patikrinti ar įžeminimas veikia yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Bet esant dideliam reikalui ir nesant kitų galimybių, galima sukurti didelę įtampą (įjungti elektrinį virdulį ar šildytuvą) tarp fazės ir nulio, o vėliau tarp fazės ir žemės. Tai padarius reikia pamatuoti įtampą apkrovos metu ir, jeigu ji apytiksliai vienoda, tai turėtų reikšti, kad atlikta viskas tinkamai.

Prijungimas

Prie savo įrengto įžeminimo reikia pajungti tik apsauginį laidininką, ateinantį iš skydelio su skaitikliu. Nulio pakartotinai įžeminti nebereikia. Jei tai leidžiama, jis ir taip bus pajuntas prie įžeminimo skydelyje. Jei negalima, tuomet jūs rizikuotumėt nutrūkus magistralinės linijos nuliui tapti visos apylinkės įžeminimu su be galo didele apkrova, kas gali baigtis gaisru.